pradi
 

















 
 
 
 
 Pamintos pal. arkiv. Jurgio Matulaiio mirties 80-osios metins
 
 Vilniuje

Sausio 27 d. sukako 80 met nuo pal. Jurgio Matulaiio (1871–1927) mirties. Ta proga palaimintasis buvo ikilmingai pamintas Marijampolje, Kaune, Vilniuje.

Sausio 28 d. 12.30 val. v. Miias Vilniaus arkikatedroje aukojo kardinolas Audrys Juozas Bakis, koncelebravo apatalikasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas, vyskupai Juozas Tunaitis ir Rimantas Norvila, marijon generalinis vyresnysis t. Janas Nikolaijus Rokoszas, jo patarjas t. Joe Roeschas, Lietuvos marijon provincijolas Vytautas Brilius ir Vilniaus marijon vienuolyno vyresnysis kun. Vaclovas Aliulis, kiti monsinjorai ir kunigai.

Pamokslo metu kardinolas A. J. Bakis, remdamasis arkiv. Jurgio Matulaiio dienoraiu, ikl paaukimo ir itikimybs Dievui aspektus palaimintojo gyvenime. Arkiv. J. Matulaiio nuostata – visa priimti i Dievo rank ir visikai save jam atiduoti – rodo, kad taip pat ir Dievas neataukia savo paad ir yra itikimas mogui, kuris tuos paadus priima. Kardinolas primin, kad arkiv. J. Matulaiio vyskupavimo metu Vilniaus arkivyskupijoje buvo itin sudtinga tautin ir dvasin padtis, taiau ganytojas buvo usibrs visiems „lygiai tarnauti“. Vysk. J. Matulaitis buvo simyljs Banyi ir, vadovaudamasis kiu „blog nugalk gerumu“, siek tobulai jai tarnauti. Kardinolas kviet ir iandien klausti savs: „ar a tikrai myliu Diev, ar visk padariau, kad Banyia tapt vyturiu kelyje Diev?“ ir ragino, sekant pal. arkiv. Jurgio Matulaiio pavyzdiu, gyventi Evangelijos dvasia, neapsiduoti neviliai, semtis drsos ir ryto i ms tautos palaimintojo.

14.00 val. Šv. Kryiaus banyioje palaimintajam Jurgiui Matulaiiui skirt konferencij atidariusi s. Ign Marijoit sak, kad io minjimo tikslas – „suadinti ms trokim itikimiau sekti Kristumi“.

Popieiaus Benedikto XVI vardu konferencijos dalyvius ir sveius pasveikino apatalikasis nuncijus arkiv. Peteris Stephanas Zurbriggenas. Ypa pabrdamas trij arkiv. Jurgio Matulaiio kurt ar atnaujint kongregacij svarb Banyios gyvenime, nuncijus taip pat pasidalijo savo paintimi su palaimintuoju. Pirm kart apie vysk. Matulait nuncijus igirdo Tbilisyje, vsdamas jo dien su seserimis eucharistietmis. Vliau, skaitydamas Vincenzo Consumato parayt vyskupo biografij, susiavjo Matulaiio posakiu „simyljs Banyi“. Fribre Matulaitis buvo steigs „studij namus“ ir per nuncijaus gimtj Šveicarij keliavo Rom bei paliko graius atsiminimus. Pasak nuncijaus, „kiekvienas i pirmo vilgsnio atrodantis nereikmingas enklas ar odis vliau gali tapti praneimu, pakeiianiu ms gyvenim“.

Istorik Genovait Gustait, skaiiusi praneim „Pal. Jurgis Matulaitis nekrologuose“, iskyr tris deimia kalb paraytuose nekrologuose pabriamus dalykus: J. Matulaiio ventum ir apatalikum; jo socialin jautrum, neturt, tarnavim darbininkams; netekt Banyiai, vienuolijai, visai Lietuvai.

Romerio universiteto dokt. Svetlanos Usovos-Kurbanoviens praneimas „1927 m. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto Konkordatas. Jurgio Matulaiio diplomatinis naas“ atskleid unikal Jurgio Matulaiio vaidmen io sudtingo istorinio proceso kontekste.

Kun. Vaclovas Aliulis kalbjo apie palaimintojo aktualum iandien. Pristatydamas Jurgio Matulaiio biografij pranejas pabr, kad palaimintasis mokjo skaityti laiko enklus (plg. Mt 16, 4), suvokti, ko visuomenei ir Banyiai reikia iandien, ir numatyti (kaip achmatuose) „por jim priek“. Vis savo veikl nuo pat jaunysts iki gyvenimo pabaigos Matulaitis persunk intensyviu maldos gyvenimu, su didiule kantrybe dl varginanios kaul diovos; su ramybe ir atlaidumu vykd v. Pauliaus ir savo k: „Nugalk pikta griu“ (Rom 12, 21). Kun. Aliulis kalbjo, kad „blaivia imintimi ir apatalika dvasia Matulaitis ne tik buvo aktualus savo laikams, bet ne syk pralenk juos pusimiu met priek“. Gilindamasis Jurgio Matulaiio dvasi ir veikimo pavyzd, kun. Aliulis iskyr kelet tiksl ir udavini, kuri ms dienomis siekt palaimintasis: ugdyti iniasklaid ir katalikikj inteligentij, puoselti Dievui pavsto gyvenimo keli, skatinti glaud hierarchijos, diecezinio klero bei vienuolij bendradarbiavim. Negailti jg ir l katalik pasauliei mokslinimui bei dvasiniam ugdymui, skatinti j veikim kultrinje, socialinje ir politinje srityje. „I pal. Jurgio Ura ir darbuots stiliaus, – sak kun. Vaclovas, – galime numanyti jo teikiamas bendro pobdio gaires vadovams ir visiems besidarbuojantiems: bk atviras naujoms idjoms, bet nesivaikyk mad. Produktyviai sunaudok laik. Kreipk dmes ir jgas tas sritis, kuriose Banyiai iandien yra sunku ar sunkiausia. Sprsdamas iandienos klausimus, turk mintyje rytoj ir porytoj. Ir visada atsimink: „K padt vis pasaul laimti, jei savo siel nuskriaustum“ (plg. Lk 9, 25), taigi ora et labora, labora et ora: melskis taip, tarsi viskas nuo Dievo pareit, ir darbuokis taip, tarsi viskas nuo tavs pareit, nes i tikrj viskas pareina nuo Dievo ir tavs.“

Pirmadien, sausio 29 d., Lietuvos Moksl Akademijos bibliotekoje Vilniuje atidarytos dvi parodos: „Šveniausiosios Mergels Marijos Nekaltojo Prasidjimo kunig marijon vienuolijos dovanoti leidiniai“ ir „Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis 1871–1927“. Atidarymo, kur susirinko nemaas brys vilniei ir svei, metu kalbjs vysk. J. Tunaitis atskleid esminius pal. Jurgio Matulaiio gyvenimo faktus ir asmenybs bruous, o istorik Genovait Gustait, pristaiusi domiausius parod eksponatus, ireik diaugsm ir vilt, kad ios dvi ekspozicijos pads Lietuvos visuomenei geriau painti pal. Jurg Matulait.

Marijampolje

Šetadien, sausio 27-j, v. Miias Marijampols bazilikoje, kur ilsisi palaimintojo palaikai, vent apatalikasis nuncijus Lietuvoje Peteris Stephanas Zurbriggenas ir Lietuvos vyskupai. Šv. Miioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas A. J. Bakis, pamoksl pasak Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkeviius. Pamaldose dalyvavo visas brys tv marijon, vadovaujam i Romos atvykusio vienuolijos generalinio vyresniojo t. Jano Rokoszo. Ši vienuolij palaimintasis Jurgis atnaujino, jai vadovavo, joje gyvendino savo paties didiausi trokim – visikai pasivsti Dievui. Prie savo steigjo palaimintojo Jurgio Matulaiio taip pat susibr ir Šv. Mergels Marijos Nekaltojo Prasidjimo vargdieni seserys bei Jzaus Eucharistijoje tarnaits, v. Miias drauge su ganytojais vent gausus brys Vilkavikio vyskupijos kunig. Tikintieji, gausiai susirink pagerbti palaimintojo ir jo utarimo prayti, vos tilpo erdvioje Marijampols bazilikoje. Šv. Mii angoje visus popieiaus Benedikto XVI vardu pasveikins apatalikasis nuncijus arkiv. Peteris Stephanas Zurbriggenas pabr palaimintojo arkivyskupo Jurgio veikimo dl Dievo ir Banyios vairiapusikum, o pamoksl saks Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkeviius primin ypatingai ryk palaimintojo asmenybs ir veiklos bruo – gebjim jausti su Banyia ir skaityti laiko enklus. Arkivyskupas ragino susirinkusius bti ypa dmesingus savo laiko ir aplinkos aktualijoms ir primin ypating pastarojo meto Banyios Lietuvoje rpest – eim pastoracij.

Po v. Mii ikilminga procesija sustojo Pal. Jurgio koplyioje, kur ilsisi palaimintojo palaikai, buvo kalbama Pal. Jurgio litanija ir malda, praant Viepat suteikti jam ventj garb.

Pamaldoms pasibaigus, tvai marijonai ir Šv. Mergels Marijos Nekaltojo Prasidjimo vargdieni seserys pakviet tikiniuosius susiburti Marijampols marijon vidurins mokyklos salje ir pasidalyti mintimis apie palaimintj. Dideliam rengj, o ir vis susirinkusij diaugsmui erdvi mokyklos sal pasirod per maa daugiau nei dviem imtams norjusij i ariau susipainti su palaimintojo asmenybe ir jo ventumu. Šv. Mergels Marijos Nekaltojo Prasidjimo vargdieni seserys igyveno ypating diaugsm galdamos sausakimoje salje pristatyti savo vienuolijos Tvo Steigjo „Šventumo mokykl“. Vaizdais ir mintimis susirinkusieji buvo kvieiami pavelgti kelet skirting Jurgio Matulaiio – ligonio, mokslininko ir veikjo, vienuolio ir itikimo Dievo valios iekotojo – portret. Itrauk i palaimintojo dienoraio viesoje kiekvienas turjo galimyb pavelgti ir savo gyvenim, pasitikrinti, ant koki pamat jis stovi, kas yra jo centre. Šios susimstymo valandls esm buvo palaimintojo arkivyskupo Jurgio isakytas kvietimas ventum, skirtas kiekvienam tikiniajam, ir ikalbingas jo paties ventumo kasdienybje pavyzdys. Mintis ir vaizdus palydjo Marijampols marijon mokyklos moksleivi stygini kvarteto atliekama muzika, o susitikimo pabaigoje savo idjas, gyvenim ir veikl pristat Vilkavikio vyskupijoje besikurianios Palaimintojo Jurgio Matulaiio draugijos atstovai.

„Banyios inios“
katalikai.lt
  
 
   
Apie naujien grupes 
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi